Kokios yra polipropileno (PP) savybės?

Kai kurios svarbiausios polipropileno savybės:
1. Cheminis atsparumas: praskiestos bazės ir rūgštys nelengvai reaguoja su polipropilenu, todėl tai yra geras pasirinkimas tokių skysčių talpykloms, pvz., valymo priemonėms, pirmosios pagalbos priemonėms ir kt.
2.Elastingumas ir kietumas: polipropilenas tam tikrame deformacijos diapazone veiks elastingai (kaip ir visos medžiagos), tačiau deformacijos proceso pradžioje jis taip pat patirs plastinę deformaciją, todėl paprastai laikomas „kieta“ medžiaga. Tvirtumas yra inžinerinis terminas, kuris apibrėžiamas kaip medžiagos gebėjimas deformuotis (plastiškai, o ne elastingai) be lūžimo.
3. Atsparumas nuovargiui: polipropilenas išlaiko formą po didelio sukimo, lenkimo ir (arba) lankstymo. Ši savybė ypač vertinga gaminant gyvus vyrius.
4. Izoliacija: polipropilenas turi labai didelį atsparumą elektrai ir yra labai naudingas elektroniniams komponentams.
5. Pralaidumas: Nors polipropilenas gali būti skaidrus, jis paprastai gaminamas taip, kad būtų natūraliai nepermatomas. Polipropilenas gali būti naudojamas tais atvejais, kai svarbus šviesos perdavimas arba kai jis turi estetinę vertę. Jei pageidaujama didelio pralaidumo, geriau pasirinkti plastiką, pavyzdžiui, akrilą ar polikarbonatą.
Polipropilenas yra klasifikuojamas kaip „termoplastinė“ (priešingai nei „termoreaktyvi“) medžiaga, kuri yra susijusi su plastiko reagavimu į šilumą. Termoplastinės medžiagos tampa skystos lydymosi temperatūroje (polipropileno atveju maždaug 130 laipsnių Celsijaus).
Pagrindinis naudingas termoplastų požymis yra tai, kad juos galima pašildyti iki lydymosi temperatūros, atvėsinti ir vėl pašildyti be reikšmingo skilimo. Užuot degę, termoplastikai, tokie kaip polipropilenas, suskystėja, todėl juos galima lengvai formuoti įpurškiant ir vėliau perdirbti.
Priešingai, termoreaktingas plastikas gali būti kaitinamas tik vieną kartą (paprastai liejimo įpurškimo proceso metu). Pirmą kartą kaitinant, termoreaktingos medžiagos sustingsta (panašiai kaip 2 dalių epoksidinė derva), todėl atsiranda cheminių pokyčių, kurių negalima pakeisti. Jei antrą kartą bandytumėte pašildyti termoreaktingą plastiką iki aukštos temperatūros, jis tiesiog sudegtų. Dėl šios savybės termoreaktingos medžiagos netinkamos perdirbimui.