Kai kurios svarbiausios polipropileno savybės yra šios:
1. Cheminis atsparumas: Praskiestos bazės ir rūgštys sunkiai reaguoja su polipropilenu, todėl jis yra geras pasirinkimas tokių skysčių talpykloms, tokioms kaip valymo priemonės, pirmosios pagalbos priemonės ir kt.
2. Elastingumas ir tvirtumas: Polipropilenas (kaip ir visos medžiagos) tam tikrame deformacijos diapazone veikia elastingai, tačiau deformacijos proceso pradžioje jis taip pat patiria plastinę deformaciją, todėl paprastai laikomas „tvirta“ medžiaga. Tvirtumas yra inžinerinis terminas, apibrėžiamas kaip medžiagos gebėjimas deformuotis (plastiškai, o ne elastingai) nesulūžtant.
3. Atsparumas nuovargiui: polipropilenas išlaiko savo formą net ir po stipraus sukimo, lenkimo ir (arba) lankstymo. Ši savybė ypač vertinga gaminant vyrius.
4. Izoliacija: polipropilenas pasižymi labai dideliu atsparumu elektrai ir yra labai naudingas elektroniniams komponentams.
5. Pralaidumas: Nors polipropilenas gali būti skaidrus, jis paprastai gaminamas natūraliai neskaidrios spalvos. Polipropilenas gali būti naudojamas ten, kur svarbus tam tikras šviesos perdavimas arba kur jis turi estetinę vertę. Jei pageidaujamas didelis pralaidumas, geresnis pasirinkimas yra plastikai, tokie kaip akrilas arba polikarbonatas.
Polipropilenas klasifikuojamas kaip „termoplastinė“ (priešingai nei „termoreaktinga“) medžiaga, o tai susiję su tuo, kaip plastikas reaguoja į šilumą. Termoplastinės medžiagos tampa skystos lydymosi temperatūroje (maždaug 130 laipsnių Celsijaus polipropileno atveju).
Svarbi termoplastų savybė yra ta, kad juos galima kaitinti iki lydymosi temperatūros, atvėsinti ir vėl kaitinti be reikšmingos degradacijos. Užuot degę, tokie termoplastai kaip polipropilenas suskystėja, todėl juos galima lengvai lieti įpurškimo būdu ir vėliau perdirbti.
Tuo tarpu termoreaktyvius plastikus galima kaitinti tik vieną kartą (paprastai liejimo įpurškimu metu). Pirmojo kaitinimo metu termoreaktyviosios medžiagos sukietėja (panašiai kaip dviejų komponentų epoksidinės dervos), dėl to įvyksta cheminis pokytis, kurio negrįžtamai negalima pakeisti. Jei bandytumėte antrą kartą kaitinti termoreaktyvųjį plastiką iki aukštos temperatūros, jis tiesiog sudegtų. Dėl šios savybės termoreaktyviosios medžiagos nėra tinkamos perdirbimui.
Įrašo laikas: 2022 m. rugpjūčio 19 d.