Polilakto rūgštis (PLA) yra nauja biologiškai skaidi medžiaga, pagaminta iš atsinaujinančių augalinių išteklių (pvz., kukurūzų) siūlomų krakmolo žaliavų. Gliukozė gaunama iš krakmolo žaliavos sucukrinant, o tada fermentuojant gliukozę ir tam tikras bakterijas gaunama didelio grynumo pieno rūgštis, o cheminės sintezės būdu sintetinama tam tikros molekulinės masės polipieno rūgštis.
Jis pasižymi geru biologiniu skaidomumu. Po naudojimo jį gali visiškai suardyti gamtoje esantys mikroorganizmai ir galiausiai išsiskirti anglies dvideginis bei vanduo, kuris neteršia aplinkos, o tai labai naudinga aplinkos apsaugai. Tai pripažinta aplinkai nekenksminga medžiaga.
Paprastų plastikų apdorojimo būdas vis dar yra deginimas ir kremavimas, todėl į orą išmetama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o polipieno rūgšties plastikai yra užkasami dirvožemyje, kad suirtų, o susidaręs anglies dioksidas tiesiogiai patenka į dirvožemio organines medžiagas arba yra sugeria augalai, kurie nepateks į orą ir nesukels šiltnamio efekto.